2/22/2014

GYVENIMAS ATEITYJE / LIFE IN THE FUTURE

Sveiki,

Turbūt vienas daugiausiai apmąstymų sukeliantis klausimas yra-ateitis. Apie tai išvengti kalbų neįmanoma. Būna, susimąstome: kas bus toliau? tiesą pasakius..niekas negali to žinoti.
Nieko negalime nuspėti, tačiau galime pasvajoti. Kiekvienas savo galvoje turime susikūrę idealistinį vaizdinį (kaip viskas turėtų būti), tačiau...būna visiškai atvirkščiai.
Kodėl apie tai prabilau? esu studentė, artėja mokslų pabaiga.. , jauti spaudimą iš nugaros bei kitus dalykus..
O kartais norisi išreikšti: o jeigu aš darau tai, kas man visai nepatinka? tai yra kaip prievarta, savęs surakinimas, net kankinimas (nebūtinai mokslo atžvilgiu). Būna, kad esame pririšti prie tam tikrų dalykų, o ištrūkti yra sunku. Vistiek dienos pabaigoje...imi galvoti.. vienintelis asmuo, kuris stovi tavo kelyje, esi tu pats.
Kai esi už save atsakingas, tada gali priimti savarankiškus sprendimus ir nuspręsti, kas tau yra geriau.
Vis dėlto, niekas už jus nenugyvens šio gyvenimo. Sunku matyti besikankinančius žmones ir žinoti, kad nelabai jiems gali kuo ir padėti.
Noriu paskatinti būti pozityvesniais, optimistiškesniais. Viena bloga diena negali nuteikti taip, lyg jūsų visas gyvenimas būtų blogas. Žinau, kaip būna sunku. Depresija turbūt viena labiausiai paplitusių ligų, kurią reikėtų po truputėlį naikinti.
PRADĖKITE NUO SAVĘS. Mano patarimas būtų atrasti kažką mielo (tai gali būti veikla), kuri jums teiktų džiaugsmą ir būtų prie širdies. Duokite pasauliui kažką nepaprasto, palikite savo pėdsaką, o svarbiausia šypsokitės! Gyvenimui nusibos duoti vien blogus patyrimus, net nepastebėsite, kaip viskas apsivers ir jūs, mielieji, būsite dėkingi ne kam kitam, o SAU..., kad nepasidavėte.




Hi there,

So maybe one of the biggest questions nowadays is-the future. We just can’t stop talking about it. There are days when we say to ourselves: what’s going to be next? To tell you the truth…nobody knows.
We can’t forecast anything, but we can dream about it. Everyone has ideal picture in their minds (how everything should be), but…It goes the opposite way. Why I’m talking about this? I’m a student, the end of my studies is very near by…, I feel enforcement from my back and other stuff…
Sometimes I just want to state something like: what if…I’m doing stuff I don’t like at all? This is like compulsion, you lock yourself, it is even like torment (not specifically based on studies). It just happens that You are bound to certain things and it’s hard to get out. Well at the end of the day…you start to think…the only person standing in your way is you.
When you are responsible for yourself, you can make your own decisions.  However, nobody will live your life for You (obviously You have to do it yourself). It’s hard to see people in pain and to know, there is nothing you can do about it.
All I’m trying to say is to be more positive towards life, more optimistic. One bad day, doesn’t mean that You have a bad life (It really doesn't). I know, sometimes it is hard. Depression is maybe one of the most common diseases in nowadays and little by little it should be stopped.
LET’S BEGGIN FROM OURSELVES. My advise would be: to find something in your life, that you would like very much (it could be a hobby), that would make you happy and be near your heart. Give something  extraordinary, leave your footprint and the most important thing smile( a lot)!

Life would be like (ohh…I’m tired giving this person a hard time), you won’t even notice when everything will turn around in your favor and there will be a reason to be grateful for   YOURSELF…why? Because You didn’t give up.


AUKIME KARTU, LET'S GROW TOGETHER!

© Simona Siniauskaitė Photography