2/22/2014

GYVENIMAS ATEITYJE / LIFE IN THE FUTURE

Sveiki,

Turbūt vienas daugiausiai apmąstymų sukeliantis klausimas yra-ateitis. Apie tai išvengti kalbų neįmanoma. Būna, susimąstome: kas bus toliau? tiesą pasakius..niekas negali to žinoti.
Nieko negalime nuspėti, tačiau galime pasvajoti. Kiekvienas savo galvoje turime susikūrę idealistinį vaizdinį (kaip viskas turėtų būti), tačiau...būna visiškai atvirkščiai.
Kodėl apie tai prabilau? esu studentė, artėja mokslų pabaiga.. , jauti spaudimą iš nugaros bei kitus dalykus..
O kartais norisi išreikšti: o jeigu aš darau tai, kas man visai nepatinka? tai yra kaip prievarta, savęs surakinimas, net kankinimas (nebūtinai mokslo atžvilgiu). Būna, kad esame pririšti prie tam tikrų dalykų, o ištrūkti yra sunku. Vistiek dienos pabaigoje...imi galvoti.. vienintelis asmuo, kuris stovi tavo kelyje, esi tu pats.
Kai esi už save atsakingas, tada gali priimti savarankiškus sprendimus ir nuspręsti, kas tau yra geriau.
Vis dėlto, niekas už jus nenugyvens šio gyvenimo. Sunku matyti besikankinančius žmones ir žinoti, kad nelabai jiems gali kuo ir padėti.
Noriu paskatinti būti pozityvesniais, optimistiškesniais. Viena bloga diena negali nuteikti taip, lyg jūsų visas gyvenimas būtų blogas. Žinau, kaip būna sunku. Depresija turbūt viena labiausiai paplitusių ligų, kurią reikėtų po truputėlį naikinti.
PRADĖKITE NUO SAVĘS. Mano patarimas būtų atrasti kažką mielo (tai gali būti veikla), kuri jums teiktų džiaugsmą ir būtų prie širdies. Duokite pasauliui kažką nepaprasto, palikite savo pėdsaką, o svarbiausia šypsokitės! Gyvenimui nusibos duoti vien blogus patyrimus, net nepastebėsite, kaip viskas apsivers ir jūs, mielieji, būsite dėkingi ne kam kitam, o SAU..., kad nepasidavėte.




Hi there,

So maybe one of the biggest questions nowadays is-the future. We just can’t stop talking about it. There are days when we say to ourselves: what’s going to be next? To tell you the truth…nobody knows.
We can’t forecast anything, but we can dream about it. Everyone has ideal picture in their minds (how everything should be), but…It goes the opposite way. Why I’m talking about this? I’m a student, the end of my studies is very near by…, I feel enforcement from my back and other stuff…
Sometimes I just want to state something like: what if…I’m doing stuff I don’t like at all? This is like compulsion, you lock yourself, it is even like torment (not specifically based on studies). It just happens that You are bound to certain things and it’s hard to get out. Well at the end of the day…you start to think…the only person standing in your way is you.
When you are responsible for yourself, you can make your own decisions.  However, nobody will live your life for You (obviously You have to do it yourself). It’s hard to see people in pain and to know, there is nothing you can do about it.
All I’m trying to say is to be more positive towards life, more optimistic. One bad day, doesn’t mean that You have a bad life (It really doesn't). I know, sometimes it is hard. Depression is maybe one of the most common diseases in nowadays and little by little it should be stopped.
LET’S BEGGIN FROM OURSELVES. My advise would be: to find something in your life, that you would like very much (it could be a hobby), that would make you happy and be near your heart. Give something  extraordinary, leave your footprint and the most important thing smile( a lot)!

Life would be like (ohh…I’m tired giving this person a hard time), you won’t even notice when everything will turn around in your favor and there will be a reason to be grateful for   YOURSELF…why? Because You didn’t give up.


AUKIME KARTU, LET'S GROW TOGETHER!

© Simona Siniauskaitė Photography

2/08/2014

Man reikia parašyti (būtinai) apie bendravimą. Gerai,  jis vyksta ne vien tarp žmonių, bet šiandieną susitelksim tik ties šitu.
Visų pirma, kalbu apie tai, nes...nežinau, kiek pati bendrauju ir tenka patirti "minčių dalybų", man kyla nerimas, kad.. žmonės taip ir neišmokę tarpusavyje gražiai bendrauti.

Kas tas gražiai? nepakeltas tonas (nors man šitas negalioja, aš garsiakalbė), nepamišęs rankų "gestikuliavimas" ir "mojavimas", kai artėjama prie akių išdūrimo, nesižodžiavimas piktais žodžiais (nebent bendraujama su labai gerais draugais ir jie priima viską, net ir sarkazmą), na ir t.t.

Tačiau daug kas pamiršta vieną dalyką...SUPRATINGUMĄ. Tai yra labai svarbu, kodėl?? Nes žmonėms deja būna blogų dienų, kai jie nenori kalbėti, blogai jaučiasi ar jų gyvenimuose kažkas nutiko. Tai va, tada atslenka keletas stebuklingų frazių:
  • Atrodai labai nuliūdęs(-usi), gal norėtum pasipasakoti kas nutiko?
  • Matau esi blogos nuotaikos, gal galėčiau kaip nors tau padėti?
Bei kiti... kuriais galima paklausti žmogaus, ar jam nereikia "išsilieti". 
Gerai, dar vienas momentas... reikia labai atidžiai žiūrėti KAM išsilieti. Atsitinka tokių atvejų, kai kažkam pasipasakoji, o jau kitą dieną apie tai žino visas kaimas. 
Tai va, būtinai bendravime turi būti PASITIKĖJIMAS. Žinoma, jis sunkiai užtarnaujamas, tačiau..su laiku įmanomas. Iš viso, kodėl jeigu kažkas tau asmeniškai pasipasakoja apie savo privataus gyvenimo detales, tai manau, kad ir taip aišku..., tas asmuo nusprendė tavimi pasitikėti, tad reikia GERBTI jo/jos išsakytas mintis.

Labai trumpas įrašas, tačiau...noriu pabrėžti, kad mums reikia išmokti paprastų dalykų, kad bendravimas vyktų gražiai ir jis taptų malonus. Padėkite kitiems, nuoširdžiai bendraukime, leiskime žmonėms išsilieti ant mūsų minkštučių pečių. Tie, kurie dėkingi... ateitį padėkos, o jeigu ir nepadėkos..nesvarbu..jūs patys žinosite, kad darote gerą.

(Aiiii dar vienas dalykas: mes neskaitome vieni kitų minčių.., tad turėkite ir tai mintyje).


EN:
I need to write this (for sure) about communication. Ok, It exists not only between people, but today let’s focus just on this one.

First of all, I’m talking about it, because…I don’t know why(I just do), as I communicate with somebody  “mind division” comes along, I have a concern that people don’t know how to speak with each other.

What do I mean by saying that? The tone of speaking is not loud (although I don’t refer to this, I’m a very loud speaker), don’t do weird stuff with Your hands like “waving”, you can poke somebody’s eye out, don’t swear, or talk rude ( unless You're having a conversation with your best friend, they accept YOU , It’s just how you role… they appreciate sarcasm once in a while) and so on…

Many people forget one thing…COMPREHENSION. This is very important..why?? Because people DO have bad days (yeah what a surprise), when they don’t want to talk, or feeling bad because of what is happening in their lives. So..yeah, you can use some good phrases, to make them open up to you, like:
  •    You look very sad, would you like to tell me what happened?
  •    I can see you’re very moody today, is there something I could help you with?
And other stuff…you could ask a person if he/she doesn't need someone to talk to.
Ok, one more moment…You have to pay attention WHO you can talk all your problems through. Sometimes “shit happens”, when You trust a person…you tell him/her everything and the next day…magically all your neighborhood knows your private stuff (not cool at all).

So…,definitely in communication there has to be LOYALTY. Of course, you can develop that for years, but it is possible and totally worth it. And heeeyyyyy, if someone tells you something about their private lives, I think You should be thankful for that because that person trusts You so have RESPECT for each other.

Hmmm this was short, but I just want to repeat myself, we have to learn simple things, that our daily communication would be beautiful and pleasurable. Let’s help one another, talk sincerely, let other people cry on our shoulders. One day they will thank you… it’s not important if they won’t…, but you will know..I did something good, I think that is enough in our need.

(Oh one more thing, we don't read each other thoughts, sooo keep that in mind). 


IKI GREITO/ SEE YOU SOON!!!