1/29/2014

Prisiminiau vieną gyvenimo laikotarpį ir užsimaniau papasakoti. Tai buvo ne taip jau ir seniai.. 2013-ųjų gruodis. Visiems sakiau, kaip man yra kartais sunku "virškinti" tam tikrus dalykus. Gruodis buvo labai intensyvus, darbų daugėjo, o terminai tirpte tirpo. Būdavo momentų, kai pagalvoji..tiesiog..nebeturiu tam jėgų.
Buvo labai niūri, pilka diena..visai prieš šventes, nusprendžiau pasipuošti kalėdinę eglutę , nors šventinė nuotaika visai nesijautė. Kai dėliojau kalėdinius žaisliukus, prisiminiau, kad reikia atsinešti ir lemputes , atidariau dėžutę.., o iš jos išskrido margas drugelis.
Negalėjau nulaikyti šypsenos, atrodė, kad vasara...šilta, jauku ir gera.., ta akimirka buvo kažkokia ypatinga.
Drugelis skraidžiojo po visą kambarį, leidau jam pasidžiaugti didele erdve. Pavakarį...užsimiršau apie jį..., prisėdau toliau rašyti kursinio darbo, pradėjo apimti vėl bloga nuotaika...iš niekur ant rankos nutūpė drugelis, jis pradėjo lėtai judinti savo sparnelius, lyg suvokdamas, kad man tuo momentu buvo sunku..Taigi toliau su drugeliu ant rankos tęsiau savo darbus :)
Kaip žinia.. drugeliai ilgai negyvena, šis po savaitės sustingo it akmuo ir taip užsibaigė jo gyvenimas.




I remembered one of my life periods that I want to tell You about. It was not a long time ago.. 2013, December. I've been telling everyone, how hard It is sometimes to cope with some things. December was very intense, I had work coming to me and the time was disappearing somewhere fast. There were moments when I thought..I just don't have enough strength for all of this.
It was a very dreary, grey day..just before the holidays, I decided to decorate my Christmas tree, although my (holiday spirit) wasn't even close enough. When I was putting some Christmas toys near the tree, I remembered I have to pick up some Christmas lights, I opened The box..and a butterfly flew out of it.
I couldn't get the smile of my face, I felt like it was summer...warm, cozy, goodness..., that moment was something special.
The butterfly was flying all around the room, I gave him the chance to feel the space of the room. In the evening..I forgot all about him...I was sitting near my desk, to continue on writing my paper work, all the bad mood was slowly coming along..all the sudden the butterfly landed on my arm, he was slowly flapping his wings, as if he knew that I'm having a ruff moment. So I was continuing my work with the butterfly on my hand :)
As we all know..butterflies don't live a long life, when one week passed by he became unmovable just like a stone, that's just how his life ended.

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Praėjo keletas savaičių.., Mama papasakojo, kad rado dar vieną drugelį, namo rusyje...Ji padėjo man jį ant stalo, jis visai nejudėjo. Pasakiau Mamai, kad jis negyvas, o Ji įtikino, kad jis judėjo. Praėjo akimirka, kai šis kaip pakvaišęs pradėjo skraidyti po visą kambarį ir taip pat buvo "pasisvečiavęs" ant mano rankos. Atrodo gan vaikiškai..., bet toki paprasti dalykai, suteikia tiek įvairių jausmų. Pagalvoju, kad man nedaug reikia, kad būčiau dėkinga už gyvenimą, jo teikiamas "staigmenas". Norėčiau, kad taip būtų kiekvienam žmogui. Ir iš tiesų maži dalykai mus džiugina....

A few weeks passed by.. my Mother told me She found another butterfly, in the basement.. She putt him on my desk, he wasn't moving at all. I told my Mother, that he was dead, but She stubbornly was telling me he was moving before. It took just a moment until the butterfly was flying around the room like he was bonkers he also "visited" my hand. It seems so childish what I'm telling You, but yet all these simple things gifts You with all kind of different feelings. I'm thinking... that I need so very little in life in order to be thankful for life and his "surprises". I would wish this feeling for every single person. And really...small things DO makes us happy...


1/26/2014

Sveiki,
Paskutinį kartą rašiau jau gan senai. Priminsiu, kad turėjau šį blog'ą (iki to laiko, kol jo neištryniau), kuriame parašydavau vis kažką naujo, kas būdavo įdomu man ir kad maniau bus įdomu mano auditorijai (JUMS).
Sugrįžau dėl keleto priežasčių, viena iš jų:
1. Kartais dar atsiranda noras rašyti, kažką pasakoti, pasidalinti idėjomis ar tam tikrais dalykais.
2. Kaip megėjiška fotografė (na gerai, dar negaliu savęs vadinti fotografe), bet kaip asmuo mėgstantis užfiksuoti pasaulį, norėjau pasidalinti savo fotografijomis. 
SVEIKI ATVYKĘ!

Hi,
The last time I wrote something into my blog was a long time ago. I want to remind You that I had this blog (until I deleted it). I always wrote something new, that was interesting for me and I thought would be interesting for You too.
I came back for a couple of reasons, one of them:
1.Sometimes I get the feeling I need to write something, tell You something and share my ideas or other things. The second one:
2.Like a beginner at photography ( I wouldn't call myself a real photographer YET), but like a person who likes to catch some things from The World  I wanted to share my photographs. 

WELCOME!